Текст песни Obtest - Vilkalokiai

Išvaduota jėgų tamsoje išaustų
Dvasios gelmėse bunda galia
Dovanota rūsčių žvėriaveidžių Dievų
Virš kariaunos iškyla kruvina vėliava
Urzgia, staugia kariai, nuramint nepavyks
Kraujo troškulio jų aršiose širdyse
Kojos neša pirmyn, akys ieško aukos
Mušio pradžią paskelbs nuridenta galva
Užvaldo krauju persisunkus aistra
Ir akys įsiplieskia pykčio liepsna...
Kraujas trykšta stulpais, stojas piestu žirgai
Iš žaizdų kamuoliais veržias žuvusių vėlės
Lauką gaubia migla, apžavų sukelta
Iš landynių savų protuos smelkiasi žvėrys
Temsta akys karių, aptaškytos krauju
Tai, kas buvo žmogaus, tapo valioj žvėries
Ginklus keitė nagai, veidai virto nąsrais
Priešą griebus ranka traiškė lokio jėga
Pagimdyti vilku ir žindyti krauju
Priešų kaukolėm žaidę užaugę miške
Karo meną įvaldę iš Dievų uždraustų
Gimę tam, kad numirtų mušio lauke
Verdantis kraujas trykšta jėga
Mirties sėkla pasėja priešų širdyse
Siaubas skaidė plačias maldininkų gretas
Mirtis mynė jų vėliavas žemėn
Kraujy skendo balti kryžnešių angelai
Kryžium liko gulėt daugel kūnų kryžmų
Melskis ar nesimelsk savo dievui, šunie
Svetimšali kryžiuotu apsiaustu
Tavo vardą ant žemės parašysiu krauju
Ir išplešiu šuns širdį iš krūtinės tavos
Su krauju atėjęs iš seniausių laikų
Tartas siaubo sukaustytom lūpom
Širdyje išraižytas nagu, paslėptas randu
Užkeiktas kario ženklu vardas...
VILKALOKIAI!