Текст песни Obtest - 997

Ragaudami kraujo raudono lašus
Iš naujo atgyja ginklai
Pabunda, prisikelia karo vadai
Užstaugia išalkę vilkai...
Vytie! Pūsk ragan!
Kviesk visus vyrus karan!
Pūsk! Pūsk stipriau!
Įbaugink atėjūnus!
Ridenos makaulės lenkų, vokiečių
Ir mums svetimųjų dievų
Klūpojo prieš prūsą šunų pranašai
Drebėjo nuo josios sūnų
Dink! Ten iš kur atėjai! Dink!
Mirk! Atsibastęs šunie! Mirk!
Ei! Galąsk ginklus aštriai!
Kardą kelk aukštai!
Kraujo negailėk!
Tiek amžių gyvavus didinga tauta
Valdyta valdovų narsių
Išnyko prilietus kryžiuota ranka
Bet vis dar rusena liepsna mumyse
Kas pardavė mus, kas gi pardavė mus?
Po tūkstančio metų kovų kruvinų
Atminus savuosius vardus
Barzdoti valdovai sugrįš iš dausų
Atkeršyt už savo sūnūs
Po tūkstančio metų...po tūkstančio metų kovų...
Būkit pagarbinti kariai,
Kovoję tiek ilgai,
Išėję milžinai...
Jei suklupo karžygiai
Pasidavė vadai,
Būk tas, kuris nesuklupo!
Po tūkstančio metų kovų...